paroda „kelionės ir klajonės“
VDA galerijoje
„Artifex“
2025.01.21 - 2025.02.07
vaikystės – gimiau prie jūros, tad jaukinuosi jį ir kitur. klajones ir vėją jungia angliški žodžiai „wander“ ir „wind“. žodis „wander“ kilo iš „wendh“, reiškusio posūkį, pokrypį (angl. to turn, wind). vėjas turi dvi prasmes anglų kalboje – viena mena pokrypį, posūkį, o kita – oro masių judėjimą. parodoje šios dvi prasmės susipina. kartais keliaudama pagal vėją, keičiu kryptis, tyrinėju prognozes ir realios patirties skirtumus. kelionės ir klajonės man lyg numanomas, nematomas, tačiau jaučiamas įkvėpimas kūrybiniam procesui. kviečiu pažvelgti į kiekvieną parodos instaliaciją skirtingose trijuose kambariuose kaip į atskiras terpes, tarpsnius, pasakojančius apie vis kitą kelionę.
kartais žodžiais, kartais pėdinimais,
kartais veiksmais, ir kartais svajomis.
surinkau nuotrupų Vilniuje, Liepojoje,
Kilpisjarvi, traukiniuose, autobusuose,
troleibusuose, žingsniuose, mintyse,
ir nuolat bandžiau sau atsakyti į klausimą,
kodėl taip gera keliauti, klajoti, ir vis
keisti vietą ir būsenas.
į šį klausimą neatsakiau,
bet sau atsakiau tik tiek, kad
kokia graži traukinių dardėjimo simfonija
kaip gera klausyti geležinkelio širdies
į šį klausimą neatsakiau,
bet sau atsakiau tik tiek, kad
visos mintys palengva nurimsta
taip kaip jūra po audros
kai palengva dedi pėdą po pėdos
kai stebi, kaip byra ir trupa raidės reklamų
skelbimų, laiškų, ir kitų pametimų
ir kai eini, eini neklausiant,
be pradžios ir pabaigos taško
turbūt, tu pasaulį pažįsti labiausiai.
klausai ir pastebi
ne tik paukščių giesmes
linguojančias medžių šakas
bet ir svyrantį troleibuso ūsą
džeržgiantį seną jo kolegą užnugarėj
į šį klausimą neatsakiau,
bet sau atsakiau, jog
niekada taip pat ir visada vis kitaip
ir visada vis kitur ir niekad ten pat
nes ta pati vieta vis kinta
po kelių metų ten jau stovės tvora
aplink vis kinta kvapai ir vaizdai
kitą dieną sutinki vis naujai