gatvėse, vėjuose
Sukurta dirbtuvėse „Love letters to my fellow human“ AltLab, SODAS2123, Vilnius, su
didžiule Mindaugo Gapševičiaus, Saros Reichert ir Andželos Tomič pagalba.
Šiame projekte noriu plėtoti savo tam tikrą meninį tyrimą apie vėją, koks mano santykis su juo ir koks jo santykis su manimi, taip pat koks yra technologijos santykis su vėju ir koks vėjo santykis su technologijomis, taip pat roboto ir žmogaus santykis. Idėja - panaudoti įvairius vėjo matavimo metodus (pavyzdžiui, anemometrą, vėtrungę) ir padaryti savo objektą mobilų, kad galėčiau juo naudotis vaikščiodama arba jis pats vaikščiotų (noras, kad robotas vaikščiotų, kyla iš mano pomėgio vaikščioti - noriu, kad robotas būtų kaip aš - kaip mano vaikas ar šuo) - ir man nereikėtų juo rūpintis, nes jis būtų autonomiškas - naudotų vėjo energiją ir matuotų vėją, o gal net mane pergyventų. Roboto viduje yra kamera, kuri filmuoja, kaip robotas eina, koks tuo metu yra vėjo greitis (jis matuoja vėją su diy anemometru, kuris yra ant jo galvos). Ateityje norėčiau pabandyti pagaminti robotą iš atliekų, kurias rasčiau gatvėse eidama, kad robotas būtų kažkoks iš gatvės gimęs padaras, kurį išleisčiau atgal į gatvę gyventi.
Yra noras kolaboruoti su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, apsilankyti Vilniaus aviacinės meteorologijos stotyje, kitose meteorologijos matavimo stotyse (vietose su stipresniu ar ryškesniu vėju, pvz. Nida, Šilutė/Pagėgiai), aplankyti vėjo jėgaines ir suprasti, kaip jos veikia.
Aktualumą grindžia į mano projektą panašūs kitų menininkų projektai, kaip Nomedos ir Gedimino Urbonų projektas Structure of Affect: Sensing Plants, Doodling Robots, bei jų kūrinys Futurity Island,
eksponuoti NDG 2023, Theo Jansen kinetinės vėju varomos skulptūros, Hanna Husberg meninė praktika.
Idėja iškilo dirbtuvių Love letters to my fellow human, organizuotų meno daktaro Mindaugo Gapševičiaus AltLab erdvėse SODAS2123, metu.
užrašai